„Senolių amatai ir tradicijos“

„ Senolių amatai ir tradicijos“
 
                Puoselėdami gimtojo krašto papročius ir tradicijas 3b klasės mokiniai kartu su mokytoja Ramune Bikauskiene jau trečius metus vykdo ilgalaikį projektą - „ Senolių amatai ir tradicijos“. Pirmoje ir antroje klasėje vaikai domėjosi amatais: lipdė puodynes, kepė duoną, rišo sodus, liejo žvakes, vašku margino kiaušinius ir t.t. Per dvejus metus įvyko net  11 edukacinių užsiėmimų.
Šiemet trečiokai plačiau susipažins su Lietuvos etnografinėmis sritimis. Lyg vasara šiltas ruduo leido įspūdingai pradėti šiuos mokslo metus. Mokiniai aplankė Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejų, susipažino su žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių bei dzūkų gyvensena, istorija, buitimi, papročiais. Traukiniu keliavo į Pamerkius – etnografinį Dzūkijos kaimą. Išgirdo  tarmiškai kalbančius žmones, ragavo grikių arbatos, skanavo grikių pyrago. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai daug sužinojo  apie „grikucio“ auginimą, vartojimą bei naudą,  mokėsi užkurti laužą, kepė ir valgė grikių blynus su bruknių uogiene.
Mokinių ir mokytojos dar laukia daug nepatirtų įspūdžių, kadangi projektas tęsiasi...
Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė
Ramunė Bikauskienė 
P1300098 2 P1290763
  
 
P1300001
 P1290987  
 
 P1290848
P1290862

 
 
P1290867
 
P1290892

Projektas "Vasarą prisiminus"

  Rugsėjo mėnesį neįgaliųjų grupės ugdytiniai vykdė projektą „Vasarą prisiminus“. Projekto tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skatinti neįgaliųjų vaikų socialinę integraciją, kuriant palankias sąlygas aktyviam poilsiui, saviraiškai ir meniniams gebėjimams atsiskleisti, savarankiškumui didinti.

 Projekto metu vaikai domėjosi drugelių gyvenimu: spalvino, klijavo, aplikavo, lankstė, skaitė, klausėsi pasakojimų, žiūrėjo filmukus, dainavo apie drugelius. Vaikai turėjo puikią galimybę apsilankyti „Drugelių namuose“ ir susipažinti su drugelių gyvenimu iš arti. Pamatyti visą drugelio gyvenimo ciklą, įvairiausias  ir spalvingiausias tropinių drugelių rūšis.  

 

SAM 1814

Bibliotekininkės informacija

 

Dėmesio!

Nuo PIRMADIENIO, rugsėjo 7 d. startuoja mokyklos biblioteka su naujomis knygelėmis, susitikimais su įdomiais žmonėmis, knygų mugėmis, Penktadienio kinu, Aktyvia klase ir kitais įvairiais renginiais.

Ketvirtadienį, rugsėjo 10d. atvyks dėdė Saulius su Gimtadienio kalendoriaus pristatymu ir Niekorimtiška knygų muge.

Penktadienį po 4-ių pamokų prasideda Penktadienio kino seansai.

Filmas „Pakalikai“

1 – ma pertrauka -TIK PIRMOKAMS

Kad kelias į mokyklą būtų saugus

Kad kelias į mokyklą būtų saugus

Į ką tėveliams atkreipti dėmesį, kaip ir ko išmokyti savo vaikus, kad kelias į mokyklą jiems būtų saugus, kalbamės su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniąja specialiste komisare inspektore Aiste Dijokaite.
Namų darbų turi ir tėveliai. Kiekvieno tėvelio gyvenime ateina toks metas, kai savo atžalą pagaliau reikia į mokyklą išleisti keliauti vieną. Ką reikėtų daryti, kad ir vaikas būtų saugus, ir tėvelio širdis rami? Dažnas atvejis – vaikas ūgtelėjo, bet žinių apie saugumą kelyje dar neturi. Todėl prieš pradedant vaikui vienam lankyti mokyklą, jį reikia gerai šiam žygiui paruošti, t. y. parinkti jam saugiausią kelią, kuriame būtų kuo mažiau plačių gatvių.

Pirmiausia ant paprasto popieriaus lapo reikėtų nubrėžti žaismingą kelio į mokyklą schemą. Ji turėtų būti paprasta ir vaikui suprantama. Schemoje reikėtų pažymėti pagrindinius objektus, pagal kuriuos vaikas galėtų orientuotis. Tai galėtų būti namas, mokykla, parduotuvė. Taip pat svarbu paryškinti pavojingiausias maršruto vietas, kuriose vaikas turėtų būti ypač atidus, pavyzdžiui, gatvė. Nupieštu keliu tėveliams reikėtų kelis kartus nueiti drauge su vaiku, dar prieš išleidžiant jį vieną į mokyklą. Einant numatytu keliu svarbu įvertinti, kiek vaikas užtrunka keliaudamas iki mokyklos. Žinoma, laiką matuoti reikia vaiko žingsniu, žioplinėjant. Tėveliai turi gerai apskaičiuoti šį laiką, kad ryte vaikui netektų vėluoti į pamokas ir šis strimgalviais nebėgtų per gatvę.

Jei vaikas savo kelyje į mokyklą turi pereiti gatvę, ko jį svarbiausia išmokyti? Svarbiausia vaiką išmokyti nesiblaškyti ir neskubėti, o susikaupti ir pagalvoti, kaip saugiai pereiti gatvę. Patariama kelis kartus pereiti gatvę kartu su vaiku, kad parodytume jam gresiančius pavojus. Be to, jeigu tenka eiti per gatvę, kurioje nėra šviesoforo, reikia vaiką išmokyti eiti ne įstrižai, bet stačiu kampu. O jeigu kelyje yra pėsčiųjų perėja, žinoma, reikia įpratinti vaiką eiti tik per ją. Vaikus reikia išmokyti, kad einant per šviesoforo reguliuojamą perėją, būtina sulaukti ne tik žalio šviesoforo signalo, bet ir pasižiūrėti į šonines gatves. Vairuotojai, ypač sukantys į dešinę, neretai nelinkę praleisti pėsčiųjų, todėl būtina sulaukti, kol jie sustos. Mažą vaiką reikia mokyti įžengti į pėsčiųjų perėją tik tada, kai automobilis sustoja, nes pats vaikas negali gerai įvertinti nuotolio nuo atlekiančios mašinos iki perėjos.

Ką svarbu žinoti rajonų, kaimų vaikams? Vaikui užmiesčio keliu reikia eiti kairiąja kelio puse, prieš atvažiuojančių automobilių eismą. O išlipus, pavyzdžiui, iš autobuso, būtinai palaukti, kol jis nuvažiuos. Jokiu būdu negalima eiti autobusui iš priekio. Atšvaitas būtinas kaip dantų šepetukas. Daugelis mokinukų iš mokyklos tiesiai į namus grįžti neskuba – užsiima popamokine veikla, lanko įvairius būrelius. Neretai aktyviausiems vaikams į namus tenka grįžti jau sutemus. Kaip jiems tai padaryti saugiai? Tamsiuoju paros metu kiekvienas mokinys būtinai turi segėti atšvaitus ar dėvėti drabužius su atšvaitais. Jeigu atšvaitas spyruoklinis, jį reikia užsidėti ant dešinės rankos, o jeigu pakabinamas – prisegti prie viršutinio drabužio dešinės kišenės. Beje, reikėtų atšvaitą segėti ne tik vakarais, bet ir apniukusią dieną. Svarbu, kad ne tik vaikai, bet ir jų tėvai segėtų atšvaitus. Jie turi būti geras pavyzdys vaikams, nes kaip tėveliai elgsis gatvėje, taip elgsis ir mažieji. Jiems tėvai – didžiausias autoritetas. Apie atšvaitų būtinybę kalbama gana dažnai ir daug. Ar Lietuvos vaikai dar neįprato jų segėti? Atšvaitų kasmet išdalijame tikrai daug, dabar juos segi gerokai daugiau vaikų nei prieš keletą metų. Deja, daugelis mažųjų prikaupia jų pilnus stalčius, bet neužsisega. Laikas juos išsitraukti. Mano įsitikinimu, reikia nusipirkti atšvaitą kaip dantų šepetuką ir tik tada keliauti į mokyklą. Svarbiausia – praktika Jeigu tėveliams sunkiai sekasi patiems išmokyti savo vaikus eismo saugumo, kur jie gali sulaukti pagalbos? Girdėjome apie policijos organizuojamus nemokamus mokymus – Saugaus eismo klases. Kokie tai mokymai, kur ir kaip jie vyksta? Saugaus eismo klasės veikia Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos apskričių policijos komisariatuose. Jos yra labai populiarios – per metus klasėse apsilanko apie 9 000 vaikų nuo 5 iki 19 metų. Apsilankymus Saugaus eismo klasėse lyg ekskursijas dažnai organizuoja patys mokytojai. Užsiėmimo metu, vos per vieną valandą, vaikai sužino viską, kas yra svarbiausia. Klasėje įrengta šviesoforų reguliuojama sankryža – su gatvėmis, šaligatviais, kelio ženklais. Taip pat yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kurioje mokymas vyksta kaip realioje gatvėje. O kiekvienas išklausęs kursą pasirašo pasižadėjimus, gauna pažymėjimus ir atšvaitų dovanų.


Virginija Mačėnaitė, „Valstiečių laikraštis“ 2010 m. rugsėjo 1 d. 00:02