Specialių poreikių ir neįgaliųjų vaikų ugdymas

 MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
UGDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
 
 
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
 
 
50. Mokykla, rengdama mokyklos / klasės ugdymo planą, atsižvelgia į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, šio skyriaus nuostatomis ir kitomis, mokyklai aktualiomis, Bendrojo ugdymo plano nuostatomis.
 51. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys (integralus ar pagal dalykus), parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektine veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės,  parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan.     
  52. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla atsižvelgia į:
            52.1.mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);          
            52.2. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;
            52.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
            52.4. ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytąar pradinio ugdymo individualizuotą programą);
           52.5. turimas mokymo lėšas;
           52.6. mokymosi ir švietimo pagalbos reikmes;
           52.7. ugdymosi erdves.
53. Mokykla sudarydama individualų ugdymo planą:
            53.1. vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 23, 24 punktuose, skaičiumi;
            53.2. gali iki 20 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių;
            53.3. gali keisti dalykams skirtų ugdymo valandų skaičių (mažinti, didinti), o vietoje neįrašytų dalykų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 76 punkte, gali planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti ugdymo valandų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, papildomai mokytojo pagalbai teikti;
            53.4.išlaikydama Bendrojo ugdymo plano 23, 24 punktuose nurodytą privalomą mokinio ugdymo valandų skaičių pradinio ugdymo programai įgyvendinti, mokiniams, kurie mokosi pagal Bendrąją programą ar pradinio ugdymo individualizuotą programą bendrosios paskirties klasėje, 1–2 ugdymo valandomis sumažinusi mokinio privalomų ugdymo valandų skaičių, gali padidinti neformaliojo švietimo valandų skaičių;
            53.5. gali mažinti ar didinti 1–2 ugdymo valandomis bendrą ugdymo valandų skaičių ir neformaliojo švietimo valandų skaičių;;
            53.6. per mokslo metus, mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičių;
            53.7. intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokymo pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;
            53.8. turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą;
            53.9. atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, ar pedagoginės-psichologinės tarnybos siūlymus, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali trumpinti ugdymo veiklų / pamokų trukmę 5 min., o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.
 54. Mokykla, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo(si) sąlygas ir mokymo priemones, gali nustatyti pati.
 55. Mokyklos Vaiko gerovės komisijosar pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų) pritarimu mokiniai, turintys vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali:
            55.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (dėl intelekto sutrikimo, klausos sutrikimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų;
            55.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, menines kompetencijas ugdančiu, dalyku (turintys klausos sutrikimą);
            55.3.būti atleidžiami nuo technologijų pamokų, turintys judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų turintys mokiniai.
            55.4. vietojeBendrojo ugdymo plano 76.1, 76.2, 76.3 papunkčiuose nurodytų dalykų mokykla gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, organizuodama specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą, siūlydama kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą; 
            55.5. bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi Bendrojo ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami mokyklos vadovo įsakymu.
56.Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 42–44 punktų nuostatomis.
           
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS
 
57. Švietimopagalbos, teikiamos vadovaujantisPsichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941 „DėlSocialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.
           
TREČIASIS SKIRSNIS
 MOKINIŲ,TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
MOKYMAS NAMIE
 
58. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas, parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.
 59. Mokiniams pagal Bendrąją programąmokyti namie skiriamas Bendrojo ugdymo plano 58.5 ugdymo plano papunktyje nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
 60. Mokiniams dėl nežymaus intelekto sutrikimo pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą mokyti namie skiriamas Bendrojo ugdymo plano 58.5 papunktyje nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
            61. Mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti namie skiriamos 8 valandos per savaitę:
            61.1.iš jų 1–2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
            61.2.mokinį namie ugdo specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimusir reikmes, individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina jo gebėjimus ir įgūdžius, konsultuoja tėvus (globėjus).
           
KETVIRTAS  SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDRĄJĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS
 
63. Mokiniams, kurie mokosi pagal Bendrąją programą, ją pritaikius, ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 23, 24 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu ugdymo valandų skaičiumi.
64. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms – 2 ugdymo valandas (kochlearinių implantų naudotojams 2–3 ugdymo valandas) kiekvienam mokiniui per savaitę. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per lietuvių kalbos pamokas ar popamokų (pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti).
65. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, sudarant ugdymo planą, mokykla skiria:
            65.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:
            65.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą kiekvienam mokiniui per savaitę;
           
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, KURIE MOKOSI PAGAL PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS
 
66. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymosi organizavimo būdą.