ERKĖS. KĄ DARYTI, JEI ĮSISIURBĖ ERKĖ? KAIP APSISAUGOTI NUO ERKIŲ IR JŲ PLATINAMŲ LIGŲ?
Baigiasi mokslo metai ir ateina ilgai laukta vasara – išsvajotų atostogų metas. Vasaros laikotarpiu ilgiau būname lauke, todėl nereikėtų pamiršti kai kurių gamtoje tykančių pavojų. Tuo tikslu visą gegužės mėnesį Trakų pradinėje mokykloje vyko pamokėlės vaikams apie erkes, jų sukeliamas ligas, kaip apsisaugoti nuo erkių ir ką daryti jei įsisiurbė erkė? Pamokėles išklausė 293 pradinukai ir 16 mokytojų.
Kalbėjome apie tai, kad atšilus orams traukiame į gamtą, tačiau nė neįtariame, kad pievose, parkuose, miškuose ar net sodybos kieme mūsų tyko nemenkas pavojus – erkės. Ne kiekviena erkė gali platinti ligas, tačiau Lietuvoje vis dar stebimas didelis sergamumas Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Dėl šiltėjančio klimato erkių perduodamų ligų pagausėjimas tampa vis aktualesnė problema. Anksčiau pirmąsias erkes būdavo galima išvysti tik balandžio mėnesį, o dabar jos aptinkamos beveik ištisus metus – nuo vasario iki gruodžio mėnesių. Aktyviausios erkės – balandį, gegužę ir birželį. Šaltuoju periodu erkės pasyvesnės. Daugeliui erkių reikalingas kitas gyvas padaras - gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi. Įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta.
Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų. Erkės įkandimo metu sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Būdingiausias simptomas – klajojanti eritema, t. y. odos dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą. Pasireiškia prakaitavimas, karščiavimas, galvos skausmai, nuovargis. Virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų ir karvių pieną.
Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o užsikrėtusios ne visuomet suspėja perduoti ligų sukėlėjus. Todėl pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo skubiau ištraukti, kol erkė per žaizdą neįleido viruso. Pincetu suimti kuo arčiau jos galvutės ir staigiai truktelti. Pasistengti nespausti erkės kūnelio, netepti nei riebalais, nei spiritu, nesukioti, nes erkę tampant į šonus ar traukiant sukamaisiais judesiais dažniausiai išorėje esanti jos dalis nutrūksta. Ištraukus erkę susidariusią žaizdelę apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite jos - galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.
Jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas, blogai pasijautėte, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip apsisaugoti nuo erkių:
• Vykstant į gamtą pasirinkti tinkamą aprangą – geriau šviesesnius, ilgomis rankovėmis drabužius, nes ant jų lengviausia pamatyti ropojančią erkę;
• Apsirišti galvą skarele arba užsidėkite kepurę;
• Apsiauti kuo aukštesnius batus, kelnių klešnes sukišti į batus ar kojines. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais net iki valandos.
• Iškylaujant gamtoje vengti pamiškių ir aukštos žolės;
• Naudoti erkes atbaidančias priemonėmis - purškalus;
• Po iškylos gamtoje rūpestingai apžiūrėti kūną: gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais drabužiais.
Vienintelė patikima profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.
Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Jolanta Rybalko
